• about me
  • menu
  • categories
  • IMG_5458 copy IMG_5451 copy IMG_5455 copy IMG_5460 copy Pakabos:sakutes copy

    Vieną sekmadienį, po ilgos pertraukos sugrįžau į Aleksoto turgų. Kažkodėl apsipirkimus galiu pakelti tik labai mažom, atsargiom ir nebrangiom dozėm. Visa kita atrodo kaip persivalgymas.
    Koks šaltas ir smagus buvo rytas! Vienas iš nedaugelio kartų, kai nuvažiuoji su misija ir ją įvykdai. Ieškojom eglutės aksesuarų, ir kaip žinodami, turginiai iškrapštė viską, ką turėjo. Dar radom gražų stalo įrankių komplektą ir dar šio to sijonams kabinti. Mano spintoj sijonai gal trys, bet ir tų neturiu kaip tvarkingai susidėti.
    Kalėdines dovanas renku ištisus metus: einu, pamatau, pagalvoju apie žmogų ir sufleruot nebereikia. Todėl prieš_šventinė psichozė niekada neišmuša iš vėžių. Dar labai mėgstu žaisti kainos ir tikrosios vertės lenktynes, su papildomu prizu, kai sumušamas mažo biudžeto rekordas. Ir ne todėl, kad geriems žmonėms gaila pinigų, o todėl, kad brangios dovanos yra lengviausia išeitis. Aš turiu problemą su lengviausiom išeitim :) Kuo sunkiau, tuo geriau!
    O daugiau kaip ir viskuom pasirūpinta: sniego užteks, šalta irgi pakankamai, eglutė balkone laukia savo debiuto. Rankos atostogauja, bet galva pati netelpa savo formoje. Nusiraminti niekaip nesigaus, net jei nueičiau į mišias ir visa bažnyčia sulinkėtų ramybės.
    . Saturday, December 22, 2012 .

    radau

    . Saturday, December 22, 2012 .

    IMG_5458 copy IMG_5451 copy IMG_5455 copy IMG_5460 copy Pakabos:sakutes copy

    Vieną sekmadienį, po ilgos pertraukos sugrįžau į Aleksoto turgų. Kažkodėl apsipirkimus galiu pakelti tik labai mažom, atsargiom ir nebrangiom dozėm. Visa kita atrodo kaip persivalgymas.
    Koks šaltas ir smagus buvo rytas! Vienas iš nedaugelio kartų, kai nuvažiuoji su misija ir ją įvykdai. Ieškojom eglutės aksesuarų, ir kaip žinodami, turginiai iškrapštė viską, ką turėjo. Dar radom gražų stalo įrankių komplektą ir dar šio to sijonams kabinti. Mano spintoj sijonai gal trys, bet ir tų neturiu kaip tvarkingai susidėti.
    Kalėdines dovanas renku ištisus metus: einu, pamatau, pagalvoju apie žmogų ir sufleruot nebereikia. Todėl prieš_šventinė psichozė niekada neišmuša iš vėžių. Dar labai mėgstu žaisti kainos ir tikrosios vertės lenktynes, su papildomu prizu, kai sumušamas mažo biudžeto rekordas. Ir ne todėl, kad geriems žmonėms gaila pinigų, o todėl, kad brangios dovanos yra lengviausia išeitis. Aš turiu problemą su lengviausiom išeitim :) Kuo sunkiau, tuo geriau!
    O daugiau kaip ir viskuom pasirūpinta: sniego užteks, šalta irgi pakankamai, eglutė balkone laukia savo debiuto. Rankos atostogauja, bet galva pati netelpa savo formoje. Nusiraminti niekaip nesigaus, net jei nueičiau į mišias ir visa bažnyčia sulinkėtų ramybės.
    . Sunday, December 09, 2012 .

    Šiandien pagalvojau, kad nuo to laiko, kai namuose atsirado Brother 420, aš, galima sakyti, neleidau sau turėti laisvo savaitgalio. Ir kažkaip taip atsitiko, kad paskutinį sekmadienį iki dviejų Kalėdinių turgų, likus dviem savaitėm iki švenčių ėmiau ir pasikirtau... Negaliu ir viskas. Už tai pakilo apetitas tvarkytis. Irgi ne pagal tvarkaraštį, bet terapija gera.
    Ir sėdžiu dabar prie savo klijais nebeapterlioto, švaraus stalo, sau su gražiai nulakuotais nagais, atsargiai kišų šokolado plytelę į burną ir tvarkau nuotraukas būsimiems įrašams, kurių kažkaip prisirinko iš niekur...
    O šiandien demonstruoju, kaip užklasinės veiklos metu ruošiu vizitines korteles ir kainų etiketes kito savaitgalio turgams. Ir laukiu, kol iš dangaus nukris kokia atsitiktinė, patogi pažintis, kuri mane priprotins ir padės pagaliau pasidaryti kokybiškas ir gražias vizitines už neskausmingą kainą...
      VizitinesVizitines Vizitines Vizitines VizitinesVizitines

    Aš, ir mano, kol kas dar nebrokuotas manikiūras, einam toliau švaistyti sekmadienio :)
    . Tuesday, December 04, 2012 .

    IMG_5366.JPG_effected IMG_5355.JPG_effected

    Kas dar nepažįsta, susipažinkit - Binas. Mano smalsutis :) Sugrįžom į mišką. Buvom išėję, nes buvo labai šlapia ir dumblina, o aš vargšas vaikas, neturiu [kaip ir privalomo daikto] botų...
    Šiandien nešiausi fotoaparatą, nes norėjau nufotografuoti kokias tris ančių šeimas, kurios gyvena prūde prie namų. Ir visai pamiršau, kad visą parą šalo šalo, kol užšalo. Ir kur dabar tos antys? Tikiuosi neprišalo nakty knarkdamos... Neradau. O jos labai gražios ir visada žmogišką pamatę pradeda plauktis prie kranto, nes vasarą jas išlepino bandelėm lesindami... Ir ką dabar joms? Žiemą... Su prišalusiais namais ir be bandelių? Nežinau, koks jų likimas, bet kai atkasiu šitą detektyvą ir butinai informuosiu :) Bus kaip serialas. Detektyvinis :)
    O toliau mes su Binu einam prie skardžio, kur iš tolo ošia magistralė Kaunas - Vilnius... Dar kartais ir Klaipėda. Ten aš pamedituoju, kol Binas laksto kaip pablūdęs ir sutempia man visus miško pagalius. Prisnigus ten labai gražu. 
    Ar geriau kai buvo labai šlapia ir tamsu, bet šilta, ar kaip dabar šalta, bet giedra ir sausa? Ir kad ir kaip dabar būtų, visada norisi kitaip. Taip, kaip nėr... Net ir Binas nori gulėti, ten kur šeimininkas guli. Kai tik tas atsikelia, ir Binui tas guolis nebeįdomus... Šiandien meditacijoj galvojau, kad aš vadovaujuosi labai nekovinga filosifija. Yra kažkoks posakis angliškai: whish for what you don't have, or want what you already have? [kažkas tokio...] Aš tas antras. Pastaruoju metu jokių svaigaliojimų nepuoselėju. Bet tai kaip tu taip, Akvilina, be jokių svajonių gyveni? Aij... nežinau. Man viskas yra gerai kaip yra. Tokia stovėsena labai patogi. Ir kur tu taip nueisi, patogiai stovėdama? Irgi nežinau. Kiekvieną dieną viskas taip pat, o po kiek laiko pasižiūri, kad viskas kitaip [internete radau išminties].
    IMG_5365.JPG_effected IMG_5362.JPG_effected Binas

    Patys stipriausi dar laikosi:

    IMG_5370.JPG_effected
    . Tuesday, November 27, 2012 .

    Dar vienas muzikinis savaitgalis. Aplankiau du reikalus, kuriuos iš pirmo žvilgsnio gal ir kiltų pagunda pavadinti koncertais, bet iš antro - jau nelabai... Dar vienas šiltas savaitgalis Vilniuje pas šiltus koncertuotojus. Ten jau dega lemputės, verda vegetariški makaronai, į svečius ateina tobulas obuolių pyragas su ledais, visi gurkšnoja skirtingus gėrimus, ant sofos sėdi ponai, o ponios voliojasi ant žemės. Ten dar nesninga, bet naktį dar galima pasilakstyti Vilniaus centre vien marškiniais. Ten būna ir laimės pilnos kelnės ir kartais atsitinka liūdnų dalykų, kuriuos saviguodos sumetimais jau išmokom vadinti gyvenimo pamokom. Ir ten visada skaniai miegasi paklodėm nudangstytų langų kambary.

    IMG_5171.jpg IMG_5167.jpg IMG_5180.jpg IMG_5099.jpg

    Šiandien jaučiuosi labai Lisa Hannigan
     
    . Thursday, November 22, 2012 .

    _1015846.JPG_effected
    (Varšuva 2012 - reportažas vėliau)

    Kažkur turėjau nuotrauką tokio 'ofiso', kuriame dabar tenka lankytis beveik kiekvieną dieną ir kuriame velnias nusisuktų ne koją, o abi... Ir tam visam kuitalyne kuo puikiausiai kuičiasi toks dėdė Romas su Sigita ir dar viena teta. Pamečiau nuotrauką, o ji būtų labai tinkama metafora tam, kaip atrodo mano dienos pastaruoju metu. Pabandysiu sudainuoti.
    Baigėsi visas milijonas užtaruktukų... Čia jau bėda. Taip smagu dirbti, kad kartais net sudvejoju ar apsimoka išlįsti nuveikt ką nors, ką normalūs žmonės ANT RIMTO laiko linksmybėmis. Bet pasiseka.
    Susibėgti su kurso chebra ir papostringauti labai panašiai, kaip darydavom per paskaitas - iš tuščio į kiaurą. Pasiseka [kažkaip] atsikelti labai anksti ir vis didinti kilometražą. Kartai pasiseka pamatyti net tris Skanoramos filmus iš eilės už 0lt. Dar pasiseka pasinaudoti užsitarnautom savanorystės privilegijom ir sudalyvauti Auros 30-čio spektakliuose. Labai pasiseka užpulti ir pabaliavoti su kultūros ministru ir pilna Kultūra šviesuomenės. Pasiseka susipažinti su super galių turinčiais kauniečiais. Ir paskui labai sekasi late night drive in Kaunas garsiai užsileidus state trooper tokį šiltą lapkričio vakarą vairuoti namo.
    Kaip jums sekasi?

    . Sunday, November 11, 2012 .

    Aš kažkodėl įsivaizduoju, kad niekas čia nebeateina ir nebeskaito... Paskui galvoju, ką čia skaityt, kai nieko neparašyta.. Tai gerai. Rašom. Nors bet ką. Kaip senais gerais [?] laikais :)
    Kokių zababonių prisigalvojau šį kartą? Visokių nelabai reikalingų, bet bele, įdomiau atrodo, ir tvarkos įspūdį sudaro.
    Turim tokią namūdinę receptų knygą, pirktą kažkur pigiai/nebrangiai ir vokiškai aprašinėtą... Ne pats geriausias įvaizdis. Taip ir keičiam.

    IMG_4851 IMG_4844 odine knyga IMG_4850 IMG_4849

    Dar pakeičiau šukuoseną. Mano plaukas toks_bet_koks, todėl į kirpimus neinvestuoju. Kerpuosi, kaip tos vokiškos receptų knygos - pigiai/nebrangiai. Per banguotas kutvelas neatskirsi... Ir vistiek, kiekvieną kartą apsikirpus, plaukai šiausiasi - koks baisus rezultatas! Kirpėja Laima visai neturi saiko nuovokos ir man paprašius 'truputį patrumpinti' nukerpa viską, ką aš taip kantriai auginau...
    O prieš kelias dienas sapnavau save su ilgom kasom ir labai gražiai [sau] atrodžiau...
    Tai ką... einu plaukų augint...
    . Wednesday, October 24, 2012 .

    _1015839.JPG_effected _1015831.JPG_effected _1015828.JPG_effected _1015829.JPG_effected _1015834.JPG_effected _1015825.JPG_effected _1015837.JPG_effected

    Tą kartą, kai aš nesugebėjau nueiti į filmą iš trijų kartų... stovint vienam taške galima pamatyti tiek nemažai Kauno.
    Šiandien pirmas laisvas vakaras, kada nereikia dirbti arba ilsėtis nuo darbo (aka - miegoti). Jaučiuosi kaip spirgas - nesuprasi ką veikt...
    Klausau skanios lietuviškos muzikos (plojimai!!! - nes paprastai neklausau lietuviškos muzikos...). Laukiu skanių, sode užaugintų ir farširuotų paprikų vakarienės, ir toliau lauksiu genialios minties - kuom užssiimti, kai nėra kuom užsiimti...
    . Thursday, October 11, 2012 .

    IMG_4050 IMG_4044 IMG_4054

    Nu ir apsileidau... Dar kol kas nesuprantu, kaip tai interpretuoti, ar kaip pati dėl to jaučiuosi.
    Man atrodo, blog'inimas yra sezoninis reikalas. Šaltaisiais sezonais automatiškai mažiau veiksmo, ir daugiau kuitimosi internete. Reikia kažkaip save guosti vasarai pasibaigus. Bent jau nuotraukose ji nesibaigia...
    Nieko įspūdingo pasakyti, kaip ir neturiu... Tik šiaip. Užsimaniau sugrįžti.
    Pastaruoju metu viską darau kaip pridera. Paskutinis mano plaukimo treneris turėjo labai erzinančią frazę, kurios visi negalėjom pakęsti. Puiki maipuliacinė priemonė puikiai veikė bet kurį, turintį nors lašą sąžinės ir savigarbos.
    O atrodė ji taip: trečidienį egzaminas 10val. Ateini pas trenerį ir sakai, kad egzaminas 8val. ir kad dar reiktų užrašus prieš tai perversti (nu nes ištikro nesi tinkamai pasiruošęs), todėl į vienintelę tos dienos treniruotę kaip ir negali ateiti. Montis sako: do what you gotta do. 
    Ir viskas. Nei pasiūlymų, nei draudimų, nei leidimų. Ir tada tu sakai aukei, ir nueidamas maukšliniesi kepuraitę ant galvos ir su ta pačia galva galvoji... kad vistiek kelsies trečiadienį ryte, eisi į tą treniruotę, išplauksi visą kilometražą, ir nueisi į tą egzaminą, ir prilaižysi tiek, kiek privalgei, ir galų gale tai bus the right thing to do... Montis puikiai sužaisdavo savo psichologiniais triukeliais.
    Negaliu atsakyti už kitus, bet mane tai nuginkluodavo. Aš bijojau to sąžinės lazerio, nuolatos nutaisyto man į tarpuakį. Ir nors autoritetai nevarė, nerėkė, nepiknaudžiavo padėtim, duotas laisvas apsisprendimas su tinkamais prieskoniais visada labai palengvindavo dilemą.
    Šiandien jau visai nebeturiu kam atsiskaityti. Nei tėvam, nei mokytojam, nei treneriam, nei darbdaviams. Ir oi, kaip puikiai veikia do what you gotta do, kai reikia pačiai su savim susitarti. O daryti viską taip, kaip reikia, suteikia visai nemažai pasitenkinimo.
    P.S. Sumuštinis su arbata - ne prie ko :)

    . Thursday, September 20, 2012 .

    Ingun Bjørnsgaard prosjekt Ingun Bjørnsgaard prosjekt

    Kad ir kaip būtų liūdna, turiu pasakyti, kad gyvenu Facebooke. Greitai reikės samdytis administratorę, nes laiškų rašymas siurbia laiką negailestingai.
    Supratau, kad vienas iš būdų išsikrapštyti iš namų yra pasišvaistyti pažadais žmonėms, kurių nuvilti nesinori. Tada ir krosas sąžiningai bėgamas, ir savanorių susirinkimai lankomi...
    Šiemet įsivėliau į įvykį: savanoriausiu šokio festivalyje. Jei ne tas pažadas Viktorijai, aš ir toliau odom ir siūlais apsidrabsčiusi sėdėčiau namie nuo aušros iki sutemų, o įdomūs įvykiai vyktų be manęs.
    Po pirmo susirinkimo gavau užduotį - rūpintis Portugalijos trupe ir žinoma, žalią šviesą pamatyti visus šių metų spektaklius, kiek tik spėsių apsėsti. Esu visiškai praplautu protu ir NEGALIU SULAUKT!
    Ta proga turiu dovanų ir jums. Užsukit į svečius, pasidalinkit festivalio anonsu ir komentare panorėkit laimėti bilietą į Norvegų trupės pasirodymą Rugsėjo 30 d. (Sekmadienis) 18:00  “Girstučio“ kultūros ir sporto centre (Kovo 11-osios g. 26, Kaunas).
    "Šokio spektaklis ”Sjøen” paremtas žymaus norvegų dramaturgo Henriko Ibseno pjese “Fruen fra havet” (“Dama iš jūros”; 1888). ”Sjøen” apima pagrindines temas - dvilypumą, neaiškų ilgesį, norą išnykti, nešvankumą ir paviršutinišką nerimą. Choreografė Ingun Bjørnsgaard koncentruojamasi į vieną pirmųjų „šiuolaikinių“ moterų. Ji - griaunanti nusistovėjusią tvarką bei peržengianti naujųjų išsivadavimų ribas tam, kad būtų įviliota tokių jėgų, kurios yra ne tik pavojingos ir atstumiančios, bet tuo pačiu ir keliančios pagundą."


    Skanaus! :)
    . Tuesday, August 28, 2012 .

    Šiemetinė vasara pilna visokių naujoviškų įvykių, jubiliejų, atradimų, nukrypimų, nesusipratimų, susipratimų... Jau vien kategorijų kiek, o ką jau čia plėstis ir smulkintis...
    Vienas tokių paskutinių buvo riebiai storas mokyklos baigimo sukaktinis. Va, vieną dalyką galiu pasakyt drąsiai: jeigu prieš ~12 metų man kas nors būtų pasakęs, kad aš su tokiu smalsumu ir entuziazmu ruošiuos į šitą renginį, būčiau pasiūlius persižegnoti... nes savo mokyklos (t.y. kaip mes iki šiol ją vadinam iš didžiosios raidės - Jėzuitkės) aš, švelniai tariant, nemėgau. Prieš savo valią buvau ten patalpinta, absoliučiai nepritapau, ir lygiai su tokiom pačiom kančiom nešiau tą Jėzuitišką kryžių iki pat tos dienos, kai iš kažin kur gavau papildomo proto... Porą metų pasidžiaugus, vėliau buvo gaila išeiti.
    Iki šiol sapnuoju, kaip su visais savo bakalaurais keliuosi ryte, spaudžiu užpakalį į tą languotą sijoną ir grįžtu į mokyklą kažko užbaigti... Sapnas besikartojantis ir vis neiššifruoju, kokių reikalų nesutvarkiau iki galo...
    Dar vienas dalykas, kuriuo tada nebūčiau patikėjus - kad liksiu artimam kontakte ne su vienu, ne dviem, ir net ne trim savo klasiokais (ne mano skonio). Kai kuriuos dabar didžiai statau į deficitinę išskirtinių draugų kategoriją.
    Susitikom, pabuvom. Gavosi kažkaip be pastangų... ir nebeprisimenu tų kančių... ir visų veidai bei juokai kaip kisielius vis dar iš lėto bėga paširdžiais... ir tikiuosi, kad išsipildys visi prie stalo pasakyti tostai...
      MokyklaMokykla

    Už stovėjimą prie šitos palangės skaudžiai bausdavo... iki šiol nesuprantu kodėl... Įdomu, kaip būtų buvę, jei tada būtume sugalvoję su kunigėliais pasiginčyt...

    Mokykla Mokykla

    Kaip tada, taip ir dabar (prie tų pačių radiatorių).

    Mokykla Mokykla Mokykla Mokykla

    Būdama visiška mikrorajono augintinė puikiai pažinojau Kauno senamiestį nuo mažų dienų. Žinoma, ne Kauno stogais tada galvas pro langą iškišę grožėdavomės.. ir ne vestuvėmis Rotušėj penktadieniais...  

    Mokykla

    Niekas nesumaišė savo vietų.

    Mokykla

    Aš taip laukiau tų spintelių kol mokiausi... ir žinoma, nespėjau...

    Mokykla

    O buvo maždaug taip: 

    Mokykla